KTU DAtA centras siekia didinti studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų metodologinę kompetenciją bei duomenų analizės įgūdžius: organizuoja metodologinius seminarus, nuotolinio mokymo kursus, tarptautinius duomenų analizės seminarus.
KTU DAtA centras kuruoja Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų archyve (LiDA) saugomus duomenis, taip užtikrindamas Lietuvos socialinių mokslų bendruomenei prieigą prie tarptautinių ir nacionalinių duomenų išteklių. 2020-2024 m. prieiga prie duomenų rinkinių keliama į Dataverse talpyklą.
DAtA centro ekspertai teikia metodologinių mokymų paslaugas organizacijoms ar besimokančiųjų grupėms, konsultuoja tyrimų duomenų analizės, tvarkymo, valdymo bei archyvavimo klausimais. Plačiau apie paslaugas skaitykite čia arba susisiekite su mumis data@ktu.lt.
2024 m. lapkričio 14 d. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vyko renginys „Humanitarinių ir socialinių mokslų potencialo stiprinimas Lietuvoje pasitelkiant LiDA ir CESSDA-ERIC“.
ELSST versiją lietuvių kalba vysto ir tobulina KTU SHMMF Duomenų analizės ir archyvavimo centras (DatA centras).
2024 m. liepos 10-13 d. LiDA Dataverse talpykloje papildyta Istorinės statistikos duomenų kolekcija „Ūkis: žemės, miškų ir vandens ūkis“.
2024 m. birželio 21 d. LiDA Dataverse talpyklos Dataverse kolekcijoje „Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija“ publikuotas naujas duomenų rinkinys.
Esu dėkinga KTU DAtA centrui už mokymus, kuriuose dalyvavau, kadangi gavau daug naujos ir naudingos informacijos apie kokybinių duomenų analizę su MAXQDA programa ir programos galimybes. Nors informacijos labai daug, tačiau ji buvo pateikta detaliai, su pavyzdžiais ir išbandant praktiškai. Patiko, kad buvo parodyta daug skirtingų būdų tam pačiam veiksmui atlikti bei profesionalumas, pozityvumas ir lankstumas mokymų metu.
DAtA Centre trainings help to envision the strategic and methodologic foundations necessary for your research to thrive in the data age. Such trainings open you to new perspectives. You get à la carte possibilities to choose from various courses, combined with excellent delivery.
Su LiDA bendradarbiauti lengva: archyvo darbuotojai sutvarko duomenis ir parengia aprašus, viską, kas įmanoma, stengdamiesi padaryti patys ir neapsunkinti tyrėjų. Tačiau tyrėjai visada gali pakoreguoti, papildyti aprašus, į jų pastabas visuomet operatyviai atsižvelgiama
LiDA yra ne šiaip sau (pagal pavadinimą) duomenų archyvas, bet tikras archyvas, nes jame yra jau dvi istorinės statistikos duomenų kolekcijos. Pirmąją (Lietuvos istorinė statistika), aprėpiančią daugiausia 1919-1940 m. laikotarpį, sukomplektavo žymiausias tarpukario Lietuvos socialinės ir ekonominės istorijos žinovas dr. Gediminas Vaskela. Šią kolekciją smarkiai papildo ir iš esmės išplečia antroji (Baltijos šalių istorinė statistika), kuri sukomplektuota vykdant mano vadovaujamą projektą „Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas” . Tokių kolekcijų kol kas neturi paskelbę nei Estijos, nei Latvijos tyrinėtojai. Tad LiDA portalas – tai šiuo metu plačiausi virtualioje interneto Visatoje stūksantys vartai į bendrą visų trijų Baltijos šalių istorinės humanistikos skaitmenizuotą ateitį.
LiDA yra ne tik socialinių mokslų duomenų archyvas (tvarkinga ir Lietuvos tyrėjams prieinama talpykla, prižiūrima kompetentingų ir draugiškų specialistų), metodologinių mokymų projektas (lanksčiais formatais teikiantis „kolegų mokymus kolegoms“), bet ir unikalus sociologų, politologų, informatikų kolektyvas, spinduliuojantis tikėjimu, kad socialiniai mokslai yra, gali ir turi būti empiriškai pagrįsti, kad socialiniai tyrimai yra įdomūs ir kad mokslinių tyrimų branda priklauso nuo mokslininkų bendruomenės gebėjimo dalintis ir puoselėti savo profesinius standartus. Man širdis dainuoja kiekvieną kartą, kai vienu ar kitu klausimu „turiu reikalų“ su LiDA
