Studentų baigiamųjų projektų darbai, parengti naudojant LiDA duomenis
2025 m. Kauno technologijos universiteto studentai savo baigiamuosiuose darbuose pasitelkė Lietuvos duomenų archyvo (LiDA) išteklius, nagrinėdami įvairias socialines, humanitarines ir technologines problemas. Jų tyrimai atskleidžia ne tik akademinį kūrybiškumą, bet ir aktualių visuomenės iššūkių analizės svarbą.
Magistro studijų metu Rasa Zubrickienė gilinosi į klimato kaitos poveikį mokinių savijautai bei mokymosi pasiekimams, siekdama įvertinti, kaip šis poveikis valdomas instituciniu lygmeniu Lietuvos švietimo sektoriuje. Tyrimo rezultatai parodė, kad klimato kaitos padariniai daro reikšmingą įtaką mokyklų bendruomenėms, tačiau švelninimo ir prisitaikymo priemonės įgyvendinamos tik fragmentiškai.
Bakalauro darbe Andrija Januškevičiūtė tyrė oro taršos problemų komunikaciją Lietuvos internetinėje naujienų žiniasklaidoje. Analizavusi daugiau kaip šimtą straipsnių, ji atskleidė, kad, nors oro tarša yra viena aktualiausių aplinkosauginių problemų šalyje, jos komunikacija viešojoje erdvėje vis dar yra nepakankamai išsami ir sisteminga, palyginti su klimato kaitos tema.
Tuo tarpu Neringa Domarkaitė atliko psichologijos tekstuose vartojamų terminų vertimo analizę, pasitelkdama pažangius dirbtinio intelekto įrankius „ChatGPT 3.5“ ir „Gemini 2.0“. Jos darbas parodė, kad nors šie modeliai pasižymi dideliu potencialu, specializuotų tekstų vertime jie susiduria su nuoseklumo bei tikslumo iššūkiais, todėl postredagavimo poreikis lieka itin svarbus.
Dar viename magistro darbe Marius Trajanauskas tyrė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų vystymą Europos Sąjungos kontekste. Jis analizavo tiek teisinę aplinką, tiek praktines kliūtis bendrijų steigimui ir veiklai, taip pat atliko lyginamąją analizę su Skandinavijos šalių patirtimi. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje AIEB plėtrą stabdo teisinio aiškumo ir koordinacijos trūkumas, tačiau kartu egzistuoja ir stiprūs skatinamieji veiksniai, tokie kaip gyventojų motyvacija bei ES finansinė parama.
Šie darbai rodo, kad LiDA ištekliai tampa svarbiu šaltiniu jaunųjų tyrėjų akademiniuose darbuose, suteikdami galimybę analizuoti visuomenei aktualius reiškinius, jungiančius aplinkosaugą, technologijas, vertimo studijas ir energetikos politiką.