Studentų baigiamųjų projektų darbai, parengti naudojant LiDA duomenis

2025 m. Kauno technologijos universiteto studentai savo baigiamuosiuose darbuose pasitelkė Lietuvos duomenų archyvo (LiDA) išteklius, nagrinėdami įvairias socialines, humanitarines ir technologines problemas. Jų tyrimai atskleidžia ne tik akademinį kūrybiškumą, bet ir aktualių visuomenės iššūkių analizės svarbą.

Magistro studijų metu Rasa Zubrickienė gilinosi į klimato kaitos poveikį mokinių savijautai bei mokymosi pasiekimams, siekdama įvertinti, kaip šis poveikis valdomas instituciniu lygmeniu Lietuvos švietimo sektoriuje. Tyrimo rezultatai parodė, kad klimato kaitos padariniai daro reikšmingą įtaką mokyklų bendruomenėms, tačiau švelninimo ir prisitaikymo priemonės įgyvendinamos tik fragmentiškai.

Bakalauro darbe Andrija Januškevičiūtė tyrė oro taršos problemų komunikaciją Lietuvos internetinėje naujienų žiniasklaidoje. Analizavusi daugiau kaip šimtą straipsnių, ji atskleidė, kad, nors oro tarša yra viena aktualiausių aplinkosauginių problemų šalyje, jos komunikacija viešojoje erdvėje vis dar yra nepakankamai išsami ir sisteminga, palyginti su klimato kaitos tema.

Tuo tarpu Neda Domarkaitė atliko psichologijos tekstuose vartojamų terminų vertimo analizę, pasitelkdama pažangius dirbtinio intelekto įrankius „ChatGPT 3.5“ ir „Gemini 2.0“. Jos darbas parodė, kad nors šie modeliai pasižymi dideliu potencialu, specializuotų tekstų vertime jie susiduria su nuoseklumo bei tikslumo iššūkiais, todėl postredagavimo poreikis lieka itin svarbus.

Dar viename magistro darbe Marius Trajanauskas tyrė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų vystymą Europos Sąjungos kontekste. Jis analizavo tiek teisinę aplinką, tiek praktines kliūtis bendrijų steigimui ir veiklai, taip pat atliko lyginamąją analizę su Skandinavijos šalių patirtimi. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje AIEB plėtrą stabdo teisinio aiškumo ir koordinacijos trūkumas, tačiau kartu egzistuoja ir stiprūs skatinamieji veiksniai, tokie kaip gyventojų motyvacija bei ES finansinė parama.

Magistro darbe Giedrė Vokietaitienė parengė Lietuvos savivaldybių prisitaikymo prie klimato kaitos planų lyginamąją analizę. Ji įvertino, kiek savivaldybių planai atitinka tarptautinę gerąją praktiką, ir nustatė tobulintinas sritis.

Bakalauro darbe Marius Danilevičius darbe „Kodėl Lietuvos rinkėjai gadina balsavimo biuletenius? 2012–2024 m. Seimo rinkimų analizė“ išskyrė rinkėjų elgsenos motyvus. Tyrimas parodė, kad biuletenių gadinimą lemia ne apatija, o kritiškas požiūris į partijų pasiūlą kartu išlaikant palaikymą demokratinei sistemai.

Magistro darbe „Ideologinė skirtis lyties pagrindu: Lietuvos jaunimo atvejis“ Gustas Straukas analizavo jaunimo ideologinių vertybių skirtumus pagal lytį, remdamasis Europos vertybių tyrimo duomenimis. Rezultatai parodė, kad reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų nenustatyta, tačiau fiksuota bendra jaunimo vertybių konservatyvėjimo tendencija.

Šie darbai rodo, kad LiDA ištekliai tampa svarbiu šaltiniu jaunųjų tyrėjų akademiniuose darbuose, suteikdami galimybę analizuoti visuomenei aktualius reiškinius, jungiančius aplinkosaugą, technologijas, vertimo studijas ir energetikos politiką.