Remiantis LiDA duomenimis, mokslininkės parodė, kad pasitikėjimas institucijomis ir bendruomene lemia Lietuvos gyventojų pasirengimą aplinkosauginiams iššūkiams
KTU mokslininkė prof. Aistė Balžekienė kartu su Jūrate Vitkauskaite-Ramanauskiene publikavo straipsnį žurnale Filosofija. Sociologija: „The relationship between trust, socio-demographic factors and Lithuanian population’s preparedness for environmental threats“.
Straipsnyje nagrinėjama, kokie veiksniai lemia Lietuvos gyventojų pasirengimą aplinkos krizėms. Tyrimas atskleidė, kad gyventojų pasirengimas priklauso ne tik nuo sociodemografinių veiksnių, bet ir nuo pasitikėjimo valstybės institucijomis bei bendruomene. Rezultatai parodė, kad pasitikėjimas valstybės institucijomis, bendruomene, taip pat išsimokslinimas, gyvenamoji vieta ir padėties visuomenėje vertinimas yra reikšmingai susiję su pasirengimu ekologinėms krizėms. Tuo tarpu tokie veiksniai kaip pasitikėjimas savivaldybėmis, lytis ar pajamos nebuvo statistiškai reikšmingi.
Tyrimas prisideda prie supratimo, kokie socialiniai ir instituciniai veiksniai formuoja visuomenės pasirengimą aplinkosauginiams iššūkiams, ir pabrėžia pasitikėjimo valstybe bei bendruomene svarbą didinant Lietuvos atsparumą.
Analizei panaudotas duomenų rinkinys „Crisis Preparedness and Societal Resilience, October 2024“, saugomas Lithuanian Data Archive for SSH (LiDA). Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama apie didžiausias grėsmes, jų pasitikėjimą įvairiomis institucijomis, pasirengimo priemones (nuo maisto atsargų ir evakuacijos maršrutų žinojimo iki pagalbos tinklų), taip pat apie socialinę ir emocinę priklausomybę bendruomenei bei valstybei. Surinkti duomenys suteikė galimybę sistemiškai įvertinti visuomenės pasirengimą krizėms bei atskleisti, kurie veiksniai yra svarbiausi didinant Lietuvos gyventojų atsparumą.
Straipsnyje nagrinėjama, kokie veiksniai lemia Lietuvos gyventojų pasirengimą aplinkos krizėms. Tyrimas atskleidė, kad gyventojų pasirengimas priklauso ne tik nuo sociodemografinių veiksnių, bet ir nuo pasitikėjimo valstybės institucijomis bei bendruomene. Rezultatai parodė, kad pasitikėjimas valstybės institucijomis, bendruomene, taip pat išsimokslinimas, gyvenamoji vieta ir padėties visuomenėje vertinimas yra reikšmingai susiję su pasirengimu ekologinėms krizėms. Tuo tarpu tokie veiksniai kaip pasitikėjimas savivaldybėmis, lytis ar pajamos nebuvo statistiškai reikšmingi.
Tyrimas prisideda prie supratimo, kokie socialiniai ir instituciniai veiksniai formuoja visuomenės pasirengimą aplinkosauginiams iššūkiams, ir pabrėžia pasitikėjimo valstybe bei bendruomene svarbą didinant Lietuvos atsparumą.
Analizei panaudotas duomenų rinkinys „Crisis Preparedness and Societal Resilience, October 2024“, saugomas Lithuanian Data Archive for SSH (LiDA). Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama apie didžiausias grėsmes, jų pasitikėjimą įvairiomis institucijomis, pasirengimo priemones (nuo maisto atsargų ir evakuacijos maršrutų žinojimo iki pagalbos tinklų), taip pat apie socialinę ir emocinę priklausomybę bendruomenei bei valstybei. Surinkti duomenys suteikė galimybę sistemiškai įvertinti visuomenės pasirengimą krizėms bei atskleisti, kurie veiksniai yra svarbiausi didinant Lietuvos gyventojų atsparumą.