LiDA duomenys panaudoti tiriant klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai Lietuvoje
KTU mokslininkės prof. Audronė Telešienė ir doktorantė Rūta Proscevičiūtė publikavo straipsnį tarptautiniame žurnale Sustainable Futures: „Climate change and public health: Governance approaches and challenges in Lithuania“.
Straipsnyje nagrinėjama, kaip klimato kaita daro įtaką visuomenės sveikatai ir kokie iššūkiai kyla valdant šias rizikas Lietuvoje. Nors klimato kaitos ir visuomenės sveikatos sąveikos pasauliniu mastu analizuojamos plačiai, šiaurės Europos kontekste, kuriam būdingas santykinai mažesnis, bet sparčiai augantis pažeidžiamumas, tyrimų vis dar trūksta.
Tyrimo metu analizuoti įvairūs su klimato kaita susiję sveikatos pavojai – nuo ekstremalių karščio bangų iki infekcinių ligų plitimo. Analizė rėmėsi integruotu konceptualiu modeliu, apjungiančiu rizikų valdymo (risk governance) sistemą, „drivers-pressures-state-impact-response“ modelį bei „health-in-all-policies“ prieigą. Rezultatai parodė, kad Lietuvoje klimato kaitos poveikio visuomenės sveikatai valdymas yra fragmentuotas: trūksta integruotų sveikatos ir klimato politikų, tarptautinio bendradarbiavimo, tarpsektorinės koordinacijos bei nuoseklios stebėsenos.
Mokslininkės pabrėžia, kad Lietuvoje nepakankamai įtraukiamos sveikatos apsaugos perspektyvos į klimato kaitos valdymo strategijas, stokojama įtraukios suinteresuotų grupių sąveikos, o dabartinėje sistemoje nėra veiksmingų priemonių mažinti klimato kaitos didinamas sveikatos nelygybes.
Straipsnyje remtasi ir ISSP 2020: Environment IV apklausos duomenimis, saugomais Lithuanian Data Archive for SSH (LiDA). Ši apklausa atskleidžia Lietuvos gyventojų nuostatas aplinkosaugos, klimato kaitos, visuomenės sveikatos bei socialinės gerovės klausimais. Tyrime naudoti duomenys apima tiek gyventojų nuomonę apie klimato kaitos grėsmes, jų pasirengimą prisidėti prie aplinkosauginių sprendimų, tiek sociodemografinius veiksnius, leidžiančius įvertinti visuomenės pažeidžiamumą.
Mokslininkių teigimu, siekiant didesnio atsparumo klimato kaitos keliamiems sveikatos pavojams, būtina skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, užtikrinti sveikatos politikos integravimą į klimato strategijas bei labiau įtraukti įvairius visuomenės veikėjus.