Žmonių grupė pozuoja prie sienos sustoję į eilę

2026 m. balandžio 21–23 d. Kaune vyko NAISH projekto pradžios susitikimas

2026 m. balandžio 21–23 d. Kauno technologijos universitete (KTU) vyko Šiaurės–Baltijos Dataverse tinklo (Nordic-Baltic Dataverse Hub, NAISH) projekto pradžios susitikimas. Renginys subūrė mokslinių duomenų infrastruktūros ekspertus, tyrėjus ir institucijų atstovus iš šešių šalių – Norvegijos, Danijos, Islandijos, Farerų salų, Latvijos ir Lietuvos.

NAISH – tai penkerių metų trukmės „NordForsk“ finansuojama iniciatyva, kurios tikslas – stiprinti Dataverse pagrindu veikiančių duomenų saugyklų tvarumą, sąveikumą ir ilgalaikę plėtrą regione. Projektą koordinuoja UiT Norvegijos Arkties universitetas, o susitikimas KTU pažymėjo oficialią bendradarbiavimo pradžią.

Renginio metu daug dėmesio skirta praktiniam darbui – kiekvienas projekto darbo paketas (WP) organizavo dirbtuvių tipo sesijas, kurių metu buvo aptariamos bendrų išteklių kūrimo, saugyklų federacijos ir sertifikavimo, dirbtinio intelekto (DI) taikymo bei kompetencijų stiprinimo kryptys. Taip pat vyko fokus grupių diskusijos, skirtos aptarti saugyklų funkcijas ir tipologiją.

Žmonės susėdę aplink stalą

Susitikimą papildė dviejų tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų pranešimai. Techninėms operacijoms ir dirbtiniam intelektui skirtą pranešimą pristatė Vyacheslav (Slava) Tykhonov (CODATA).

S. Tykhonov savo pranešime akcentavo, kad dirbtinio intelekto plėtra keičia mokslinių duomenų valdymo paradigmą. Anot jo, tradiciniai, rankiniu darbu paremti procesai turi užleisti vietą automatizuotoms, DI pagrįstoms duomenų apdorojimo grandinėms. Tokia transformacija leidžia pasiekti didelį mastą – teoriškai generuoti milijonus aukštos kokybės, FAIR (angl. Findable, Accessible, Interoperable, Reusable) principus atitinkančių duomenų rinkinių per dieną.

Vis dėlto kartu iškyla ir nauji iššūkiai, ypač susiję su duomenų kilme (provenance) ir nuosavybe. Sudėtingose duomenų perdavimo grandinėse dažnai prarandama informacija apie pirminį šaltinį, o tai apsunkina duomenų patikimumo vertinimą ir licencijų laikymąsi. Siekiant spręsti šias problemas, buvo pristatyta daugiasluoksnė architektūra, apimanti metaduomenų paieškos, semantinį, identifikavimo ir teisių valdymo sluoksnius, leidžiančius užtikrinti duomenų atsekamumą ir patikimumą.

Diskusijose taip pat pabrėžta, kad ateities mokslinių duomenų infrastruktūra turėtų remtis patikimais žinių grafais (trusted knowledge graphs), kurie leistų efektyviau valdyti duomenų pokyčius ir palaikyti nuolatinį DI modelių mokymąsi realiu laiku.

Per tris renginio dienas dalyviai ne tik aptarė techninius sprendimus, bet ir kūrė bendrą projekto viziją, stiprino partnerystes bei formavo pirmųjų metų veiklų planą. NAISH iniciatyva siekia tapti svarbia regionine infrastruktūra, prisidedančia prie atviresnio, labiau sąveikaus ir patikimo mokslinių duomenų naudojimo Europoje.