2025 m. lapkričio 24 d. įvyko seminaras žurnalų redaktoriams apie duomenų archyvavimą ir atvirojo mokslo praktikų diegimą
2025 m. lapkričio 24 d. Lietuvos mokslo periodikos asociacija kartu su Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvu (LiDA) surengė seminarą, skirtą stiprinti mokslo žurnalų redakcijų žinias apie tyrimų duomenų archyvavimą ir atvirojo mokslo praktikas. Renginys sulaukė didelio dėmesio – dalyvavo 40 žurnalų redaktorių, leidėjų ir institucinių atstovų.
Seminaro tikslas – padėti žurnalų redaktoriams geriau suprasti, kaip veikia nacionaliniai tyrimų duomenų archyvai, kokias galimybes jie siūlo mokslininkams, ir kaip žurnalai galėtų kryptingai pradėti taikyti duomenų archyvavimo reikalavimus savo redakcinėje politikoje.
Pristatytos duomenų infrastruktūros ir naujausios rekomendacijos žurnalams
Renginyje buvo pristatyti trys svarbiausi Lietuvos mokslinių tyrimų duomenų archyvai ir infrastruktūros:
- LiDA duomenų archyvas (dr. Vaidas Morkevičius, KTU)
- MIDAS nacionalinis atviros prieigos duomenų archyvas (dr. Gintė Medzvieckaitė, VU)
- CLARIN-LT infrastruktūra (dr. Andrius Utka ir dr. Jurgita Vaičenonienė, VDU)
Pranešėjai pabrėžė, kad Lietuvoje jau egzistuoja saugios ir patikimos erdvės tyrėjams deponuoti duomenis, o žurnalai gali remtis šiomis infrastruktūromis nustatydami reikalavimus autoriams.
Vienas svarbiausių seminaro akcentų – rekomendacijos žurnalų redakcijoms dėl „Data Availability Statement“ (duomenų prieinamumo deklaracijos) įtraukimo į publikacijų pabaigą. Ši deklaracija aiškiai nurodo, kur saugomi tyrimo duomenys ir kaip skaitytojai gali juos pasiekti.
Taip pat aptarta:
- tinkama duomenų rinkinių citavimo praktika, kuri užtikrina, kad tyrimų duomenys būtų pripažįstami kaip savarankiškas mokslinis produktas;
- CESSDA ERIC gairės žurnalams ir leidėjams, padedančios žingsnis po žingsnio diegti duomenų politiką žurnaluose.
Gairės prieinamos nuorodoje: https://datacitation.cessda.eu/Recommendations-for-Journals-and-Publishers
Diskusija apie lietuvišką praktiką ir ateities žingsnius
Vilniaus universiteto atstovas dr. Vincas Grigas pristatė esamą Lietuvos žurnalų situaciją – kaip dažnai ir kokiu būdu žurnalai prašo autorių archyvuoti duomenis. Diskusijoje buvo akcentuota, kad nors duomenų archyvavimo praktika Lietuvoje dar tik formuojasi, žurnalų vaidmuo yra itin reikšmingas kuriant aiškias, nuoseklias atvirojo mokslo taisykles.
Baigiamojoje diskusijoje „Kokie sekantys žingsniai?“ žurnalų redaktoriai, duomenų archyvų ir infrastruktūrų atstovai dalijosi įžvalgomis, kaip žurnalai galėtų pereiti prie aiškesnės duomenų politikos, kokios gairės būtinos autoriams ir kaip spręsti praktinius iššūkius. Diskusiją moderavo dr. Eleonora Dagienė (Mykolo Romerio universitetas).