Publikuota Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) nuolatinio identifikatoriaus politikos kūrimo istorija

Nuolatinis mokslinių tyrimų rezultatų identifikavimas yra svarbi gero mokslinių tyrimų duomenų valdymo dalis. Jis taip pat yra svarbiausias FAIR principų ir Europos atvirojo mokslo debesijos (angl. the European Open Science Cloud – EOSC) vizijos elementas. Duomenims, mokslinių tyrimų rezultatams, juos kuriant ar finansuojantiems asmenims ir organizacijoms identifikuoti naudojama daug nuolatinių identifikatorių (angl. Persistent Identifier – PID) rūšių. Siekiant skatinti nuoseklų PID naudojimą, svarbu apibrėžti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų duomenų ir PID politiką.

FAIR-IMPACT paramos veiksmas „EOSC reikalavimus atitinkančios nuolatinių identifikatorių (PID) politikos kūrimas“ padeda sėkmingai paraiškas pateikusiems pareiškėjams atlikti savo pasirengimo PID politikai savęs vertinimą. Tai atliekama naudojant FAIRCORE4EOSC atitikties vertinimo priemonių rinkinį (CAT) – paslaugą, skirtą koduoti, registruoti ir tikrinti atitiktį EOSC PID politikai. Paramos veiksmas nėra skirtas jokiam konkrečiam PID tipui, o vietoj to siūlomos bendros geriausios praktikos gairės, kaip kurti ir vertinti PID politiką.

Šioje FAIR įgyvendinimo istorijoje dalijamasi Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA/KTU), įsikūrusio Kauno technologijos universiteto Duomenų analizės ir archyvavimo (DAtA) centre, savęs vertinimo proceso patirtimi.